Estų milijardierius Taavetas Hinrikus šiuo metu yra privataus kapitalo garsenybė visame pasaulyje, skaičiuojama, kad savo vardu atliko daugiau nei 100 investicijų į įvairius startuolius. Ir kokia dabar jo aistra? Programavimo mokykla, į kurią jis kviečiasi lietuvius. LOGIN.LT pasidomėjo, kur jis investuoja dabar – Lietuvoje jo investicijų nėra.
T. Hinrikus yra finansinių paslaugų kompanijos „Wise“ įkūrėjas, vienas turtingiausių Estijos žmonių. Jis vadinamas verslo „super“ angelu, dėl daugybės investicijų į Europos startuolius, tarp jų „Bolt“, „Veriff‘, „Skeleton Technologies“, LHV, „Xolo“, „Oyster HR“, „Pactum, „Starship, „Curve,
„Sunrise“, „Acapela“ ir kiti.
Tačiau apie ką jis norėjo pasikalbėti Lietuvoje – pelno nesiekiančią technologijų mokyklą „kood/Jõhvi“, kurią kuria Estijos vyriausybė bendradarbiaudama su Estijos technologijų verslininkais. Pirmą kartą šiemet čia mokytis kviečiami ir gyventojai iš Lietuvos, mokslas – nieko nekainuoja.
LOGIN.LT verslininkas atskleidė, kad „Wise“ (anksčiau vadinosi
„TransferWise“) jis paliko norėdamas nuveikti kitų dalykų gyvenime. Jei reikėtų verslą pradėti nuo nulio, dabar tai būtų susiję su klimato kaita.
Kodėl susitelkėte į IT specialistų mokymą, rengimą?
“Mokyklą „kood/Jõhvi“ įsteigė grupė Estijos technologijų antreprenerių. Žinote, visi kūrėme savo kompanijas, visi turime savo didelius biurus Estijoje. Vienas dalykas – Estijoje patyrėme didžiulę sėkmę kurdami technologijas, bet mes tiesiog neturime pakankamai žmonių, kurie galėtų atlikti darbus.
Ką tu gali dėl to padaryti? Gali dėl to skųstis. Arba gali atsikelti ir pats kažką dėl to padaryti. Mes su keliais kitais verslininkais supratome, kad galime ir patys padaryti dalykų, kurie padėtų spręsti darbuotojų trūkumo krizę. Štai iš kur kilo mokyklos idėja.
Grįžtant dar vienu žingsniu atgal – iš kur gauname daugiau darbuotojų į technologijų sektorių?
Paprasta. dalį gauname iš universitetų, ir Estijoje universitetai atlieka puikų darbą. Jie galėtų paruošti ir daugiau žmonių, tačiau tai užtrunka. Antras šaltinis – gauname dalį dėl imigracijos, ir labai daug jaunų žmonių, kurie dirba technologijų sektoriuje Estijoje, atvyksta iš posovietinių respublikų, o taip pat dalis imigruoja ir iš trečiųjų šalių.
Imigracija yra jautrus klausimas Estijoje, esu įsitikines, kad panašiai jautru tai yra ir Lietuvoje.
Trečias būdas – turime rasti netradicinių būdų „kurti žmones“, kuriuos galėtų samdyti IT sektorius. Ir čia ateina „kood/Jõhvi“ mokykla, siūlanti alternatyvų metodą – alternatyvią programą, kuri suteiks reikalingus įgūdžius per 18-24 mėnesius.”
Kas jūsų tikslinė auditorija? Kokie žmonės gali tapti programuotojais?
“kood/Jõhvi programa tinkama kiekvienam. Tai adaptyvi programa: tu mokaisi pats prie kompiuterio, čia nėra mokytojų. Tačiau mokymas vyksta fizinėje atskiroje vietoje, kadangi mes tikime, kad komunikacijos ir darbo komandoje įgūdžius geriausia galima išmokti būnant kartu. Visi laukiami, kurie pabaigę vidurinę mokyklą.
Aš pats esu asmeniškai nustebęs, kad mūsų pirmojo kurso studentų vidutinis amžius siekia apie 30 metų. Maniau, kad jie bus jaunesni. Tad turime krūvą žmonių, kurie ateina tiesiai po mokyklos, ir taip pat žmones, kuriems yra 40 metų, kurie turėjo geras karjeras, bet atsimušė į lubas, ir nori persikvalifikuoti kitoje srityje, čia užsitikrinti geresnę ateitį.
Pirmą kursą pradėjome pernai – priėmėme 217 studentų. Šiemet priimsime iki 400 studentų, ir norime išplėsti iki 1000 studentų per metus po 3-4 metų.”
Jau dabar yra daug internetinių kursų platformų, kam reikia dar vienos mokyklos?
“Mes netikime, kad esantys internetiniai kursai tinka visiems. To įrodymas į 200 vietų, kurias užpildėme pernai, pretendavo 3300 kandidatų.
Taip, yra galybė kursų internete, kurių gali imtis, tačiau nesiimi, nenori, o nori geresnio būdo mokytis. Kai kuriems žmonėms internetiniai kursai tinka, tačiau nedaug yra žmonių, kurie metus galėtų praleisti patys ugdydami savo įgūdžius prie kompiuterio.
Kaip veikia mūsų mokykla – čia taipogi reikia turėti gana daug motyvacijos, bet mokytis tampa gerokai lengviau, lyginant su sėdėjimu vienam prie kompiuterio.
Kaip tai veikia?
“Atliekama daug grupinių darbų, esate kartu su daug kitų studentų. Galite nuolat sekti savo progresą. Ir atsižvelgiant į tai, kad priėmei sąmoningą sprendimą atvyksi į mokyklą ir čia studijuoti, tave blaško mažiau kitų dalykų, kuriuos reikia padaryti.
Tikrai žmonėms būna sunku pasakyti – paliksiu darbą ir sėdėsiu prie kompiuterio po 8 valandas per dieną, kad pabaigčiau kursus internete. Išimčių būna, bet manau įrodymas – 3300 pretendentų, kurie norėjo prisijungti į 200 vietų.”
Tai esate visiškai užpildyti?
“Priėmėme 217 studentų praėjusį rugsėjį, ir dabar priimame žmones, kurie prisijungtų nuo šio rugsėjo – priimsime iki 400 žmonių.
Visi atlieka tuos pačius stojimo testus: pirmiausia atlieki testą internetu, tada kviečiame žmones atvykti 2-3 savaičių sprintams kurie vyksta mokykloje. Pirmasis sprintas vyko balandžio 4 d., bus dar keli sprintai prieš rugsėjį. Po sprinto priimame apie pusę atvykusių žmonių. “Kaip pateikti paraišką?“
Nėra kažkokių kriterijų dėl tautybės. Priimsime žmones, kurie, įvertinę, manysime, yra labiausiai tinkami ir iš programos gautų daugiausia naudos – kurie pademonstravo geriausius rezultatus testo ir sprinto metu.
Jūs galėsite pasirinkti tarp kelių specializacijų programos pabaigoje, tačiau apskritai, ką mes žadame – žmonės, kurie baigs šią mokyklą, galės gauti gerai apmokamus darbus technologijų kompanijose. Žinoma, mes tik pradedame, tačiau norime sukurti mokyklos vardą, ir po 5 metų darbdaviai turėtų gerai gana žinoti, kad žmonės, ateinantys iš mokyklos, yra geri darbuotojai.”
Ar tai pelno nesiekianti iniciatyva?
“Tai ne pelno organizacija. Ji finansuojama iš dalies Estijos vyriausybės ir technologijų verslininkų. Ji suprojektuota būti ne pelno siekiančia, tačiau ieškome būdų gauti pajamų, kad užtikrintume tvarią mokyklos veiklą. Ketiname pasiūlyti tam tikras programas kompanijoms, norinčioms perkvalifikuoti žmones, o taip pat ieškome modelių, kai, pvz., po kursų baigimo kompanijos sumokėtų nedidelį samdymo mokestį mokyklai. Bet tikslas – užtikrinti tvarią veiklą.
Talentų trūkumas stabdo visas valstybes. Žinote, aš samdžiau žmones savo „TransferWise“ kompanijai keliolikoje šalių. Galiausiai viskas susiveda į talentus.”
Ar mes čia Lietuvoje kažką praleidžiame?
“Manau, kad Lietuva iš ties sėkminga „fintech“ srityje – apskritai šalies Vyriausybės suteiktas postūmis kurtis daugiau finansinių paslaugų kompanijų jums pasiteisino. Manau, kad jums sekasi puikiai. Tačiau jums reikėtų atsiųsti daugiau žmonių į „kood/Jõhvi“ mokyklą, tada jie grįš į Lietuvą. Norėčiau bendradarbiauti ir mokyklos padalinį kurti Lietuvoje (šypsosi).”
Ačiū už pokalbį.
– Interviewer: Ernestas Naprys
The full article in Lithuanian is available from Delfi. Press here to read it.
Kaip pateikti paraišką?
